sprudunklis

sprudùnklis sm. (1) Plt, spruduñklis (2) DūnŽ, Kv, Žd žr. spruduklis: 1. Kv, Pp, Ub, Žd, Mžk Spruduñklį kokį įsiuvo į šoną – bjauriai Krš. Apatninkėms reikėjo vieno spruduñklio Šauk. ^ Ta motriška didelė, riebi, o tas [vyras] kaip sprudùnklis Ms. 2. DūnŽ Spruduñklį suverža, kad neišvalnėtų [žambrio] tvėrė Ub. 3. DūnŽ, Škn, Užv Kiaulę pjaunant sprudunkliù užsuka snukį, kad nežviegtų Krtv. 4. žr. spruduklis 7: Kiaulę svilinant reik sprudùnklį į dantis įkišti Užv.